RAUDONAS VYNAS

Geriausiomis vynų rūšimis tradiciškai garsėja Pietų ir Vidurio Europos šalys: 

Prancūzija, Italija, Ispanija, Portugalija, Vokietija,Vengrija, Moldova, Gruzija. Paskutiniu metu pasaulyje ima garsėti ir Australijos, Kalifornijos, Čilės, Pietų Afrikos 

Respublikos vynai.

Populiariausios raudono vyno rūšys

Cabernet Franc

(tariama kaberne frank )

Viena iš pagrindinių Bordo regiono rūšių, šiek tiek panaši į kaberne savinjon, bet ne tokia išraiškinga. Nors galima rasti kaberne frank rūšinio vyno, dažniausiai jis maišomas su kitomis vynuogėmis. Kaberne Frank būdingas mėlynių prieskonis, žibučių aromatas, pievos augalų kvapas. Kai vyndarys su kaberne vynuogėmis elgiasi pagarbiai ir su meile, subrandinamas išties puikus vynas. Kalifornijoje, ir Vašingtono valstijoje gaminami geri vidutinio stiprumo Kaberne frank rūšies vynai.

Cabernet Sauvignon

(tariama kaberne savinjon)

Be jokių abejonių tai raudonų vynų karalius. Cabernet sauvignon gaminamas visame pasaulyje, skirtingo klimato ir dirvožemio regionuose, tačiau „šeimos bruožai“ visuomet lengvai atpažįstami. Juodasis serbentas, slyva, juodoji vyšnia yra klasikiniai cabernet sauvignon atspalviai. Šis vynas turi anyžių, šalavijo, žalių alyvuogių, mėtos, kedro aromatą, o ąžuolinės statinėse brendęs kaberne kvepia vanile. Jaunas vynas pasižymi didele taninų koncentraciją (taninai - cheminiai junginiai, traiškant vynuoges atsirandantys iš odelių ir sėklų), todėl yra agresyvus, aitrokas. Dėl tų pačių taninų kaberne savinjon gali būti ilgai brandinamas, kol įgyja švelnesnę tekstūrą, sudėtingesnį skonį, daugiau elegancijos, grakštumo. Vyndariai taiko įvairius metodus stengdamiesi pažaboti šio vyno aštrų rūgštumą ir tokiu būdu įtikti jauno stipraus vyno mėgėjams.

Prancūzijos Bordo regione pagrindinis raudonųjų vynų komponentas yra būtent kaberne savinjon. Ten jis maišomas su kitomis klasikinėmis rūšimis, kaberne frank ir merlo. Šie maišyti vynai vadinami ne pagal vynuogių rūšį, o pagal dvaro, kurio vynuogyne buvo užauginti pavadinimą, pavyzdžiui „Chateu Margo“ arba „Chateu Hol-Brion“ (Chateu – pilis pranc.). Atspėkite kur dar gaminamas keberne?... Taip atspėjote JAV Kalifornijoje, Napa slėnyje.

Merlot

(tariama merlo)

Jei apylinkėje auginamas ir brandinamas cabernet sauvignon netoliese rasite ir merlo. Tai klasikinė Bordo regiono rūšis. Nors vynas gerokai primena kaberne, jis žymiai minkštesnis, apvalesnis. Pasižymi saldžiais vaisių (serbentų ir vyšnių) atspalviais. Skiriamasis merlo ženklas yra turtinga švelniai banguojanti tekstūra. Bordo regione merlot labai svarbus, vyndariams, nes jis puikiai tinka nuraminti agresyvų cabernet sauvignon rūgštumą. Išties puikūs Merlo gaminami JAV Vašingtono ir Kalifornijos valstijose. Amerikietiškas vynas dažnai pastiprinamas apie 25 proc. Kaberne Savinjon, taigi jį būtina kurį laiką „raminti“ rūsyje. 

Nebbiolo

(tariama nebiolo)

Italijos vyndariai sutiktų mirti, jei to reikėtų įrodyti, kad nebiolo yra kilminga rūšis. Iš šių vynuogių gaminami galingo, dramatiško skonio, ilgo išlaikymo vynai vadinami dviejų Šiaurės Vakarų Italijos miestelių vardais (Barolo ir Barbaresko). Iš nebiolo gaminami vynai būna beveik juodos spalvos, pasižymi dideliu rūgštingumu ir taninų koncentracija, didesniu alkoholio kiekiu. Rūšiai būdingi aviečių, žibučių, rožių, egzotinių prieskonių aromatų atspalviai. Nebiolo vynai gaminami nedideliais kiekiais todėl yra brangūs.

Petite Syrah

(tariama petit sira)

Ši rūšis gaminama tik Kalifornijoje. Tai įžūlus, aštriai rūgštus raudonas vynas, kuriam būdingi mėlynių, cinamono, juodųjų pipirų aromato ir skonio atspalviai. Petit sira neturėtų būti painiojamas su sira, gerokai subtilesne, ramesne vyno rūšimi.

Pinot Noir

(tariama pino noir)

Pagal žinovų pagyras šis vynas tikriausiai prilygsta cabernet sauvignon. Taip, tai yra vienas geriausių pasaulyje kilmingų raudonų vynų, tačiau jo pagaminama žymiai mažiau, todėl jis santykinai brangus. Pinot Noir įnoringos vynuogės, kurioms būtinas retas klimato ir dirvožemio sąlygų derinys, toks kaip šios veislės tėvynėje Burgundijoje. Klasikinis pinot noir yra lygus, šilko tekstūros, minkštai išreikšto vidutinio stiprumo raudonas vynas. Dažniausiai sutinkami saldžiosios raudonosios ir juodosios vyšnios, slyvos, avietės, serbento skoniai, kurie puikiai dera su vystančių rožių, kolos medžio, miško žemės aromatais. Vynuogynui būdingos klimato ir dirvožemio sąlygos, labiau veikia pino noir, nei bet kurį kitą raudoną vyną. Šis burgundas (tikriausiai geriausias regione) yra gana retas ir be jokių abejonių labai brangus. Skonis ir kokybė priklauso nuo derliaus.

Sangiovese

(tariama sandžiovese)

Labai svarbi vynuogių rūšis naudojama gaminti itališką Chianti, taip pat Vino Nobile di Montepulciano, ir Brunello di Montalcino. Visi šie vynai būdingi Šiaurės Vakarų Italijai, Toskanos regionui. Už italijos ribų iš Sangiovese gaminami vynai dažnai ir vadinami vynuogių vardu. Vynui būdingas vaisinis, vyšnią primenantis skonis, džiovintų rožių arba, žibučių dvelksmas. Sangiovese gana rūgštūs, agresyvoko taninų balanso vynai. Neseniai su šia rūšimi pradėta eksperimentuoti JAV, visgi rezultatai neįspūdingi.

Syrah

(tariama sira)

Ši rūšis naudojama gaminti puikius Šiaurinio Ronos slėnio vynus. Prancūziški syrah visuomet vadinami vietovės ir gamintojo vardu. „Cotes-Rotie“, „Hermitage“, „Crozes-Hermitage“, „Cornas“, ir „St. Joseph“ geriausi rūšies pavyzdžiai. Ronos syrah maišoma su dar dešimčia kitų vynuogių rūšių. Syrah pasižymi labai sudėtingais ir išskirtiniais skonių ir kvapų deriniais. Skiriamieji ženklai: juodosios slyvos, juodojo pipiro, žibutės, juodojo šokolado, sakų skonio atspalviai, taip pat saldymedžio, išdirbtos odos, agresyvokas į šviežios šaltos mėsos aromatą panašus kvapas. Syrah stiprumas (alkoholis) išreikštas subtiliau, švelniau nei daugumoje kitų raudonų vynų, tekstūra švelni, elastinga, taninų balansas primena jaunus agresyvius Caberne Sagvinion.

Zinfandel

Tai išskirtinai Kalifornijos vynas; visas zinfandel‘is pagaminamas valstijos ribose. Daugumos Kalifornijoje auginamų kilmingų vynuogių veislių raida kruopščiai aprašyta, tuo tarpu zinfandelio kilmė nežinoma. Šioms vynuogėms puikiai tinka Kalifornijos gamtinės sąlygos. Zinfandeliui (vynui) būdingi vyšnių ir kitų uogų skoniai, visuomet daugiau ar mažiau išreikštas juodojo pipiro aštrumas, gyvas vibruojantis rūgštumas. Taninų lygis išlaikytame zinfandelyje būna vidutiniškas, tekstūra lygi, apvali. Amerikietiško ąžuolo statinės vynui suteikia kokoso riešuto, prancūziško ąžuolo – vanilės aromato atspalvį. Vidutinio stiprumo zinfandel‘is pasižymi energingu uogų, pipirų ir ąžuolo skoniu. Stiprus šios rūšies vynas gaminamas iš pernokusių vynuogių ir pasižymi vidutiniu arba dideliu taninų kiekiu. Vėlyvo derliaus zinfandelis primena porto vynus, gali būti stipresnis nei 16 proc. alk.; būdingas stiprus pipirų ir razinų aromato atspalvis.

Vyno ir pagrindinių sūrio tipų deriniai

Mėlynojo pelėsio sūris savo aitrumu užgožia dažno vyno skonį. Tai dažniausiai restoranuose ar vyno mėgėjų namuose sau paspendžiami spąstai, nes šis sūris mėgstamas, o jo įvaizdis labai patrauklus. Vienintelis būdas jį prisijaukinti – bandyti derinti su daugiau ar mažiau saldaus skonio vynu. Vyno saldumas mažina pelėsio skonio aitrumą. Toks derinys papildomai patrauklus tuo, jog burnos pojūčiuose gražiai „žaidžia“ ne tik saldumas su pelėsiu, bet ir saldumas su įprastiniu tokiam sūriui akivaizdžiu sūrumu.
Nemenkoje vyno pasaulio dalyje su mėlynojo pelėsio sūriu derinamas tik saldusis vynas, tačiau egzistuoja ir alternatyvinis derinys. Vengrijoje, JAV ir dar keliose šalyse su šiuo sūriu ragaujamas klasikinės dvigubos fermentacijos putojantis sausas vynas.
Ožkos pieno minkšto ar net teplaus sūrio skonio ryškumas, kartais pasitaikantis net kreidą primenantis skonis gražiai dera su itin gausiai aromatu prisotintu baltuoju vynu. Tiks gausiai vaisiais kvepiantis Riesling, vaisiais sodrus, bet ir tiesioginį ir netiesioginį žemės charakterį turintis Sauvignon Blanc ar Chenin Blanc. Galų gale tinka net ir mineralų charakteriu, o ne vaisiais sodrus Chardonnay iš Chablis Premier Cru AC vynuogynų. Ožkos sūriui į partnerius peršamas vynas neturėtų būti itin ilgai brandintas ąžuolo statinėse.
Raudonasis vynas retai gerai dera su ožkos sūriu. Būtina sąlyga – nemenkas vyne juntamų rūgščių pojūtis ir beveik visiškas taninų pojūčio nebuvimas. Tokio vyno nėra daug. Verta atkreipti dėmesį į Prancūzijos Burgundijos, Luaros slėnio bei Šiaurės Italijos vynuogynų raudonąjį ar labai tamsų rausvąjį vyną.
Pusiau kieto minkštimo sūriai „su skylutėmis“ be natūralios sukietėjusios plutos geriausiai dera su tvirto stoto baltuoju vynu. Kadangi tokio sūrio skonyje neretai jaučiamas riešutų charakteris, visai natūralu, kad tuo pačiu charakteriu pasižymintis santūrus Chardonnay idealiai tinka derinimui. Raudonasis ne itin sunkaus stoto vynas irgi dera su tokiu sūriu.Prancūzijoje puskietį sūrį dažnai derina su saldaus skonio vynu. Bandykite ir gal patys atrasite sau tinkamą derinį.Labai kietas ilgai brandintas sūris, nesvarbu ar skoniu primenantis vaisius(!), ar pikantiško aitrumo, derinamas su svaraus stoto raudonuoju vynu. Tokiam sūriui peršamas vynas turėtų būti brandintas ąžuolo statinėse. Gražiai pavyksta ilgai brandinto sūrio ir seno vyno deriniai, nes abejuose produktuose atsiranda ir ryškėja pikantiškos natos.Paskutiniu metu buvo atlikti gana reprezentatyvūs sūrio ir vyno derinių tyrimai išskyrė, kad tikriausiai universaliausiai su sūriu derantis baltasis vynas gaminamas iš Riesling vynmedžių derliaus. Raudonasis plačiausiai su sūriu deriniuose pritaikomas vynas yra Pinot Noir, gaminamas be brandinimo statinėse.